Koncertas Komitas 150-ųjų gimimo metinių proga
Organizuojamas GM Gyvai ir Armėnijos Respublikos ambasados.
Koncertai
- Vasario 1 d. 19 val. Šv. Jonų bažnyčia, Vilnius
- Vasario 2 d. 19 val. klubas „Ramybė“, Palanga
- Vasario 3 d. 19 val. Kauno Kultūros Centras, Kaunas
Atlikėjai
- Levon Eskenian: direktorius, aranžuotojas
- Emmanuel Hovhannisyan: dudukas, pku
- Avag Margaryan: fleita (pogh)
- Armen Ayvazyan: kamanča
- Aram Nikoghosyan: ūdas
- Meri Vardanyan: kanonas
- Vladimir Papikyan: vokalas, santūras
- Davit Avagyan: taras
- Mesrop Khalatyan: būgnai (dap, dhol)
- Norayr Gapoyan: dudukas, bosinis dudukas
Ar kada nors susimąstėte, kaip glaudžiai yra susijusi savimonė, religija ir muzika? Šio klausimo tyrinėtojai, remdamiesi senolių žiniomis, suprato muzikos vibracijų reikšmę ir gydančią jos galią žmogaus kūnui. Pasak jų, senoviniai ritualiniai šokiai yra viena iš svarbiausių žmogaus egzistencijos apraiškų, išreiškianti tautos bruožus, papročius ir jos civilizacijos lygį, o įvairūs judesiai nesąmoningai atskleidžia dvasios apraišką, šaknis.
Tokių išvadų priėjo Georgijus I. Gurdžijavas (George I. Gurdjieff) (1866-1949 m.), nuo pat vaikystės pasižymėjęs nenumaldomu poreikiu suprasti žmogaus egzistencijos paslaptį. Šis Armėnijoje gimęs mistikas, dvasinis mokytojas, rašytojas, kompozitorius, ieškodamas atsakymų į amžinuosius klausimus, keliavo po Egiptą, Turkiją, Artimuosius Rytus, Afganistaną, Turkmėnistaną, aplankė Meką. Kelionėse rinko informaciją apie sufizmą, rytų krikščionybę, budizmą, įvairių tautų šokius ir muziką. Vėliau įsteigė „Harmoningo žmogaus vystymosi institutą“, sukūrė „šventųjų šokių“ praktiką, kurią sudarė įvairių tautų sinchroniniai šokiai, padedantys žmogui pažinti save ir susilieti su bendruomene.
Apdovanotas giliu tradicinės muzikos supratimu ir ypatingais gebėjimais prisiminti sudėtingas Rytų melodijas, kurias išgirdo kelionių metu, Georgijus I. Gurdžijavas trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukūrė apie 300 kūrinių ir fragmentų fortepijonui, kuriuos užrašė jo mokinys Thomas de Hartmann.
Didžiulis Georgijaus I. Gurdžijavo darbas įkvėpė ne vieną muzikantą – štai armėnų kompozitorius Levon Eskenian subūrė įspūdingą projektą „Gurdjieff Ensemble“, siekdamas pažvelgti į visas muzikines tradicijas, su kuriomis tyrinėtojas susidūrė savo kelionėse. Šis ansamblis skiria dėmesį armėnų, graikų, arabų, kurdų, asirų, persų ir kaukaziečių liaudies bei religinės muzikos tradicijoms, jų etnografiškai autentiškoms aranžuotėms.
2008 m. suburtame „Gurdjieff Ensemble“ groja geriausi Armėnijos atlikėjai, kurie pasitelkdami Rytų instrumentus atkuria Georgijaus I. Gurdžijavo palikimą, ir yra laikomi vienu svarbiausiu senovinės bei viduramžių muzikos ansambliu. Jų pirmasis albumas „Music of G.I. Gurdjieff“ (ECM, 2011 m.) buvo plačiai pripažintas: 2012 m. prestižiniuose „Edison Award“ laimėjo metų albumo nominacijoje, 2012 m. Nacionaliniuose Armėnijos muzikos apdovanojimuose pelnė „Best Folk Music Album“ vardą, 2011 m. tapo „Songlines Magazine“ redaktoriaus pasirinkimu, „Q2 classic music radio“ ir „Australian Broadcasting Corporation (ABC) Classic FM“ radijuose įrašas atsidūrė topų viršūnėse. Nuo šio albumo pasirodymo bilietai į „Gurdjieff Ensemble“ koncertus pradėjo tirpti.
Antrajame albume „Gurdjieff Ensemble“ dar labiau praplėtė akiratį, dėmesį sutelkdami į kitą svarbų Armėnijos muziką – Komitas Vardapet (1869-1935 m.). Šis kompozitorius, etnomuzikologas, aranžuotojas, dainininkas ir dvasininkas laikomas šiuolaikinės armėnų muzikos išradėju, unikaliai sujungusiu religinį bei pasaulietinį skambesį. Savo kūrybai jis pasirinkdavęs įdomiausius tradicinių melodijų ir ritmo modelių variantus, tuo pačiu išlaikydamas originalų stilių bei dvasią. Pasitelkdami plačią vaizduotę, ypatingą dėmesį skirdami liaudies instrumentams ir etnomuzikologiniams tyrimams, „Gurdjieff Ensemble“ gilias šio kūrėjo kompozicijų šaknis atskleidė antrajame albume, pavadintame „Komitas“ (ECM, 2015 m.). Jis tapo puikiu folkloro dokumentikos ir šiuolaikinio meno pavyzdžiu
„Gurdjieff Ensemble“ sudaro per dešimtį muzikantų, grojančių autentiškais senoviniais muzikos instrumentais, tarp kurių ir nepamirštamo skambesio dudukas, ir daugybė mažiau mums pažįstamų, tokių kaip blul, sazas, taras, kamanča, ūdas, kanūnas, santūras, dap, tembouk, dhol, pku, zurna, kshots ir burvar. Šiuo metu ansamblis daugiausiai orientuojasi į armėnų muziką – ankstyvąją, viduramžių, šiuolaikinę, pasaulietinę ir religinę.
„Gurdjieff Ensemble“ yra koncertavę Europoje, Azijoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje, apsilankydami prestižiniuose festivaliuose, tokiuose kaip „Holland Festival“ Nyderlanduose, „Wege Durch Das Land“, „Lux Aeterna“, „Rudolstadt“ ir „Morgenland“ Vokietijoje, „Imago Dei“ Austrijoje, „Stansern Musiktage“ Šveicarijoje, „Fiestival“ Belgijoje, „Nostalgia“ Lenkijoje. Jų pasirodymų laukė garsiausiose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Venecijos „Frari“ bažnyčioje, Maskvos valstybiniame Puškino muziejuje, „Albert Hall“ Australijoje, „Sala Radio“ Bukarešte, „Gulbenkian“ salėje Lisabonoje, „Sala São Paulo“ Brazilijoje ir kt. Ansamblio kūryba skambėjo klasikinės, liaudies, džiazo ir pasaulio muzikos klausytojų auditorijoms.
„Gurdjieff Ensemble“ lyderis ir įkūrėjas, Libane gimęs armėnas, Levon Eskenian yra vienas aktyviausių Armėnijos muzikantų, įvairių kolektyvų ir meninių institucijų vadovas, šalyje organizuojantis daugybę koncertų, paskaitų, meistriškumo kursų bei festivalių. Jis yra „Akna Cultural Society“ bendruomenės įkūrėjas, kurios tikslas – garsinti retai atliekamą senovės, ankstyvojo baroko bei šiuolaikinės muzikos repertuarą.
„Gurdjieff Ensemble“ muzika yra ypatinga savo formomis ir ritualais, priartinančiais mus prie tolimų civilizacijų. Subtili, išskirtinė, minkšta ir erdvi atmosferinė kūryba svyruoja nuo švelnių, hipnotizuojančių duduko aranžuočių iki subtilių pasažų bei šokių. Gilūs, paslaptingi, patrauklūs garsai kone stebuklingai atpalaiduoja ir įkvepia. Ne veltui remiamasi brandžių armėnų mistikų meninėmis bei filosofinėmis idėjomis, begaliniu noru geriau pažinti gyvenimą. Tai nepriekaištinga muzikinė archeologija, kurią klausytojams privalu patyrinėti.
Koncertą pristato
Daugiau
