lt

„Kodo“ – taiko būgnų dūžių magija (Japonija)

Koncertas

  • Vasario 6 d. 19 val. Compensa koncertų salė, Vilnius.

Tolimoji Japonija pasižymi savo kultūriniu išskirtinumu, disciplina, koncentracija, tikėjimu. Gamtos stichijų baimė ir pagarba japonus paskatino bendrauti su dievais per scenos menus, taip jai dėkoti, melstis, rodyti nuolankumą. Muzika tapo labai svarbia gija mezgant dvasinį ryšį tarp žmonių ir gamtos pasaulio. Japonijos muzikinės kultūros simboliu, tarsi priešprieša japoniškam kuklumui, tapo griausmingas taiko būgnas, kuriam Japonijos folklore priskiriama mitologinė kilmė. Taiko, kaip tikros mitinės būtybės, ritminės galimybės beribės – jo skambesys toks išskirtinis ir dinamiškas, jog pastarajam neprilygsta jokia kita perkusijos forma.

Pasak istorinių šaltinių, taiko į Japoniją atkeliavo VI a. iš korėjiečių ir kinų. Šie būgnai gaminami iš medžio ir gyvūnų kailių bei kai kurie jų yra panašūs į instrumentus, kilusius iš Indijos. Taiko funkcija nuolatos kito: nuo svarbios komunikavimo priemonės, naudojimo karuose, tradiciniuose teatruose kabuki, religinėse budistų ceremonijose iki festivalių ir koncertinių pasirodymų. Pastarieji būna be galo vizualūs – suderinti atlikėjų judesiai, garsai, greitis, vaizdas, jėga spinduliuoja begalinį dvasinį bei fizinį susikaupimą, stiprybę ir šis tikrumas pritraukia bei žavi.

Supažindinti su instrumento antgamtiškumu į Lietuvą atvyksta „Kodo“ – labiausiai žinoma ir gerbiama šių būgnų grupė, laikoma taiko ambasadoriais pasaulyje. Japonų menininkų, muzikantų ir atlikėjų komanda siekia išlaikyti praeityje sukurtą ryšį su gamta, įsidėmėti tradicinį gyvenimo būdą bei kultūrą, kurią daugelis japonų jau pamiršo, ir nešti į ateitį.
„Kodo“ koncertuoja visame pasaulyje, nuolatos pasirodo Japonijoje, Europoje ir JAV. Ji apie trečdalį metų praleidžia turuose užsienyje, trečdalį – koncertuodami Japonijoje, o likęs laikas skiriamas kūrybai ir repeticijoms. „Kodo“ diskografijoje šiandien yra per tris dešimtis įrašų. 

Energinguose „Kodo“ koncertuose pinasi tradiciniai teatro ritualai ir senoviniais instrumentais atliekamos šiuolaikinės kompozicijos. Daug įtampos, kampuotų pozų, stilingų gestų, laukinės gamtos elementų, tokie kaip gyvūnams būdingi šūksniai ir judesiai, klausytojams gali kone „nunešti stogą“, tačiau tuo pat metu išlaikomas nepaprastas subtilumas, tobula kontrolė, ramybė, taika. Technika, kuria jie groja, visiškai skiriasi nuo jau girdėtų, bei labiau ne kas nors kitas kuria vizualų garsą.

Takashi Okamoto

Gaivališki „Kodo“ pasirodymai kuria rezonuojančią erdvę ir tokį muzikinį tobulumą, prie kurio priartėja tik reta pasaulio grupė. Joje susilieja pirmykštė galia ir nepaprastas grožis. Grupės greitis bei miklumas yra įspūdingi, o būgnai svaigina širdies dūžių pulsu. Balansuojantis nuo mirtinos agresijos iki visiškos ramybės garsas, įtvirtina jo galią pamaitinti emocijas. Tai kvapą gniaužianti muzika, kuri amžiams lieka gyva klausytojų atmintyje, dovanoja dinamišką, esminę patirtį.

Grupės pasirodymuose naudojami trijų kategorijų taiko būgnai, kurių didžiausias o-daiko sveria net 400 kilogramų! O koncertų metu scenoje paprastai ji turi nuo 30 iki 50 taiko būgnų. Neatsiejamą vaidmenį  kuria ir kiti tradiciniai japonų muzikos elementai: tokie instrumentai kaip fue (bambukinė fleita), shamisen (japonų bandža), koto (arfa) ir narimono (metaliniai mušamieji), šokis bei vokalai.

„Kodo“ numerius sudaro trys pagrindiniai elementai. Pirmiausia, kūriniai, paremti tradiciniais japonų liaudies menais, antrąjį spektaklio elementą sudaro „Kodo“ draugų ir mentorių, o trečiąjį – originalios pačių grupės narių kompozicijos, sukurtos remiantis daugybės žmonių bei vietų, kuriuos teko garbė aplankyti, ritmais ir garsais.

Nuo savo debiutinio pasirodymo 1981 m. „Berliner Festspiele“, „Kodo“ surengė daugiau nei 6 000 pasirodymų 50-yje šalių penkiuose žemynuose. Šis skaičius apima 3 900 pasirodymų po „One Earth“ vėliava – tema, kuri įkūnija „Kodo“ norą peržengti kalbos ir kultūros ribas, primenančia apie visus mus siejančius ryšius.

2001 m. „Kodo“ nariai tapo pirmaisiais japonų menininkais, kurie koncertavo Nobelio taikos premijos koncerte Osle. Grupė buvo įtraukta į oficialų 2002 m. FIFA pasaulio taurės himną ir tiesiogiai pasirodė oficialiuose šios taurės koncertuose. 2003 m. pasaulinį pripažinimą pelnęs filmas „HERO“ dar labiau atkreipė kino kūrėjų dėmesį į „Kodo“. O 2006 m. ji pirmąkart  bendradarbiavo scenoje su kabuki meistru Tamasaburo Bando muzikiniame šokių spektaklyje „Amaterasu“, kuris pastūmėjo į naujas perkusinės išraiškos formas ir atvėrė kelią į dar įtakingesnes scenas įskaitant Tokijo „Kabukiza“ teatrą.

„Kodo“ veikla neapsiriboja vien scena – ji nuo 1988 m., bendradarbiaudama su Japonijos Sado salos gyventojais ir menininkais iš viso pasaulio, kasmet rengia tarptautinį menų festivalį „Earth Celebration“. Tai ir visa bendruomenė, turinti savo kaimą „Kodo Village“ bei stiprią misiją – gyventi, mokytis, kurti. 1997 m. buvo įkurtas „Kodo“ kultūros fondas, kuris rengia daugybę muzikos dirbtuvių, festivalį, auklėja kiekvieną naują atlikėjų kartą, remia ir vykdo tradicinės kultūros bei scenos meno tyrimus.

„Kodo“ grupės tikslai – beribiai, ji tarsi keliautoja, pasiekusi vieną viršūnę kopia vis į naują, didingesnę visuomet išlaikydama plačią perspektyvą, natūralų buvimą ir tyrą širdį. Ji neša džiaugsmą kurdama geriausiai kaip galima, grynai, kukliai ir empatiškai. O pasirodymų metu save pamirštantys būgnininkai tampa kažkuo didingesniu, susilieja su gamtos pasauliu ir leidžia auditorijos vaizduotei išsiplėsti, pajusti apjungtus skirtingus pasaulius – dangų bei  žemę.

Bilietai

bilitai-lt

Rėmėjai

Generalinis rėmėjas
Mūsų žurnalai
Mūsų žurnalai
Mūsų viešbučiai
Visi rėmėjai